Trumpa Antano Smetonos biografija
Antanas Smetona gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Ukmergės apskrityje, Taujėnų valsčiuje, mažažemių valstiečių šeimoje. 1884 m. pradėjo mokytis Taujėnų valsčiaus pradinėje mokykloje. Mokyklą baigė 14 metų. Šeima nutarė Antaną leisti mokytis toliau, todėl reikėjo pasirengti stoti į gimnaziją. Rengėsi Ukmergėje, čia gerai išmoko lenkų kalbą ir 1892 m. išlaikė egzaminus į Palangos progimnazijos trečiąją klasę. Mokėsi labai gerai, tad buvo atleistas nuo mokesčio už mokslą. 1893 m. baigė progimnaziją ir, šeimos patariamas, išlaikė egzaminus į Žemaičių kunigų seminariją, bet persigalvojo ir įstojo į Mintaujos gimnaziją. Iš jos pašalintas už atsisakymą prieš pamokas kalbėti maldą rusiškai. 1897 m. baigė Peterburgo gimnaziją. Įstojo į Peterburgo universiteto teisės fakultetą, du kartus iš jo šalintas, suimtas, trumpai kalintas. Mokslus baigė 1902 m.
Nuo 1903 m. A. Smetona dirbo Vilniaus Žemės banke. Priklausė Lietuvių demokratų partijai, kuriai atstovavo 1905 m. gruodžio 4-5 d. Lietuvių suvažiavime Vilniuje (Didysis Vilniaus seimas). Nuo 1907 m. formuoja tautinės ideologijos pamatus, radaguoja „Viltį“, dalyvauja lietuviškų draugijų veikloje, leidžia vadovėlius lietuvių mokykloms. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro Komiteto I vicepirmininkas, pirmininkas. 1917 m. rugsėjo 18-22 d. dalyvavo Vilniaus konferencijoje, kur išrenkamas Lietuvos Tarybos, vėliau Valstybės tarybos pirmininku. 1918 m. vasario 16 d. A. Smetona pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą.
1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos Valstybės Tarybos išrenkamas pirmuoju Lietuvos valstybės prezidentu. Savo pareigas A. Smetona 1920 m. birželio 19 d. perduoda A. Stulginskiui. 1920-1924 m. A. Smetona ėjo Lietuvių tautos pažangios partijos vadovo pareigas. Iki 1924 m. dalyvauja Lietuvos šaulių sąjungos veikoje.1921-1924 m. A. Smetona redaguoja įvairius leidinius. 1923 m. lapkričio mėn. buvo valdžios kelias dienas kalintas už A. Voldemaro straipsnio spauzdinimą savo redaguojamame „Vaire“. 1923-1927 m. Lietuvos universitete dėstė etiką, lietuvių kalbos stilistiką, senovės filosofiją.
1926 m. A. Smetonai suteiktas docento laipsnis. 1924 m. Lietuvių tautininkų sąjungos organizatorius, pirminkas. 1923-1927 m. Lietuvos universitete dėstė etiką, lietuvių kalbos stilistiką, senovės filosofiją. 1926 m. gruodžio 17 d. A. Smetona vienas iš karinio valstybinio perversmo vadovų. 38 balsais seime išrenkamas prezidentu ir įveda autoritarinį prezidento valdymą. Pareigose išbuvo iki 1940 birželio 15 d. 1932 m. A. Smetonai suteiktas VDU filosofijos garbės daktaro laipsnis. 1924-1940 m. ėjo Tarptautinio banko valdybos vicepirmininko pareigas.Bendradarbiavo „Vilniaus žiniose“. Redagavo „Lietuvos ūkininką“, leido „Viltį“, leido ir redagavo „Vairą“, „Lietuvos aido“ leidėjas ir atsakingasis redaktorius. Yra paskelbęs originalių ir verstinių filosofijos ir kitų mokslų darbų.
1940 m. birželio 15 d. Raudonajai armijai užimant Lietuvą, pasitraukia į Vokietiją, vėliau į Šveicariją ir JAV. 1944 m. sausio 9 d. netikėtai žuvo gaistro metu (Klyvlende, JAV).
Antanas Smetona gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Ukmergės apskrityje, Taujėnų valsčiuje, mažažemių valstiečių šeimoje. 1884 m. pradėjo mokytis Taujėnų valsčiaus pradinėje mokykloje. Mokyklą baigė 14 metų. Šeima nutarė Antaną leisti mokytis toliau, todėl reikėjo pasirengti stoti į gimnaziją. Rengėsi Ukmergėje, čia gerai išmoko lenkų kalbą ir 1892 m. išlaikė egzaminus į Palangos progimnazijos trečiąją klasę. Mokėsi labai gerai, tad buvo atleistas nuo mokesčio už mokslą. 1893 m. baigė progimnaziją ir, šeimos patariamas, išlaikė egzaminus į Žemaičių kunigų seminariją, bet persigalvojo ir įstojo į Mintaujos gimnaziją. Iš jos pašalintas už atsisakymą prieš pamokas kalbėti maldą rusiškai. 1897 m. baigė Peterburgo gimnaziją. Įstojo į Peterburgo universiteto teisės fakultetą, du kartus iš jo šalintas, suimtas, trumpai kalintas. Mokslus baigė 1902 m.
Nuo 1903 m. A. Smetona dirbo Vilniaus Žemės banke. Priklausė Lietuvių demokratų partijai, kuriai atstovavo 1905 m. gruodžio 4-5 d. Lietuvių suvažiavime Vilniuje (Didysis Vilniaus seimas). Nuo 1907 m. formuoja tautinės ideologijos pamatus, radaguoja „Viltį“, dalyvauja lietuviškų draugijų veikloje, leidžia vadovėlius lietuvių mokykloms. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro Komiteto I vicepirmininkas, pirmininkas. 1917 m. rugsėjo 18-22 d. dalyvavo Vilniaus konferencijoje, kur išrenkamas Lietuvos Tarybos, vėliau Valstybės tarybos pirmininku. 1918 m. vasario 16 d. A. Smetona pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą.
1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos Valstybės Tarybos išrenkamas pirmuoju Lietuvos valstybės prezidentu. Savo pareigas A. Smetona 1920 m. birželio 19 d. perduoda A. Stulginskiui. 1920-1924 m. A. Smetona ėjo Lietuvių tautos pažangios partijos vadovo pareigas. Iki 1924 m. dalyvauja Lietuvos šaulių sąjungos veikoje.1921-1924 m. A. Smetona redaguoja įvairius leidinius. 1923 m. lapkričio mėn. buvo valdžios kelias dienas kalintas už A. Voldemaro straipsnio spauzdinimą savo redaguojamame „Vaire“. 1923-1927 m. Lietuvos universitete dėstė etiką, lietuvių kalbos stilistiką, senovės filosofiją.
1926 m. A. Smetonai suteiktas docento laipsnis. 1924 m. Lietuvių tautininkų sąjungos organizatorius, pirminkas. 1923-1927 m. Lietuvos universitete dėstė etiką, lietuvių kalbos stilistiką, senovės filosofiją. 1926 m. gruodžio 17 d. A. Smetona vienas iš karinio valstybinio perversmo vadovų. 38 balsais seime išrenkamas prezidentu ir įveda autoritarinį prezidento valdymą. Pareigose išbuvo iki 1940 birželio 15 d. 1932 m. A. Smetonai suteiktas VDU filosofijos garbės daktaro laipsnis. 1924-1940 m. ėjo Tarptautinio banko valdybos vicepirmininko pareigas.Bendradarbiavo „Vilniaus žiniose“. Redagavo „Lietuvos ūkininką“, leido „Viltį“, leido ir redagavo „Vairą“, „Lietuvos aido“ leidėjas ir atsakingasis redaktorius. Yra paskelbęs originalių ir verstinių filosofijos ir kitų mokslų darbų.
1940 m. birželio 15 d. Raudonajai armijai užimant Lietuvą, pasitraukia į Vokietiją, vėliau į Šveicariją ir JAV. 1944 m. sausio 9 d. netikėtai žuvo gaistro metu (Klyvlende, JAV).
