Antano Smetonos švietėjiška veikla JAV
A. Smetonai palikus Lietuvą tautininkai, vadovaujami K. Karpiaus ir A. Olio, reiškėsi kaip atviri smetoninkai. Kitos organizacijos kaltino A. Smetoną tautininkų diktatūros įvedimu Lietuvoje, demokratinių teisių pamynimu. Jo kalbomis, kad jis yra už demokratinės Lietuvos Respublikos atkūrimą, netikėjo absoliuti dauguma JAV lietuvių išeivijos.
Katalikų ir kitų išeivijos organizacijų veikėjai, atrodo, buvo linkę ir toliau savaip keršyti buvusiam prezidentui į JAV įsitraukė į ALT‘ as idėjinės srovės veiklą. Būdamas išeivijoje A. Smetona bandė plėtoti savp politinę, švietėjišką veiklą. Jis stengėsi sudaryti vyriausybę tremtyje. Rašė laiškus JAV valstybės departamentui, prezidentui F. D. Ruzveltui. A. Smetona kritikavo TSRS politiką skaitydamas paskaitas tautininkų pakraipos auditorijoje. JAV lietuvių ir amerikiečių spaudoje pasirodė A. Smetonos kritikuojantys straipsniai.
Smetona su sūnumi Julium visiškai kontroliavo savaitraštį „Dirva“. Dirvininkams nepavyko sutelkti dešniųjų lietuvių emigracijos organizacijų. A. Smetona jau nebuvo tas asmuo, kuris galėjo suburti katalikų ir tautininkų vadovus. Buvusį prezidentą rėmė ir kiti JAV lietuvių laikraščiai: „Vienybė“ Čikagoje, „Sandara“ Čikagoje, „Amerikos lietuvis“ Vusteryje. A. Smetona JAV buvo prašomas skaityti paskaitų.
Katalikų ir kitų išeivijos organizacijų veikėjai, atrodo, buvo linkę ir toliau savaip keršyti buvusiam prezidentui. A. Smetonai gyvenant JAV nepavyko sukurti „smetoniškos tvarkos“, sunkiai sekėsi plėtoti tiek politinę, tiek švietėjiką veiklą. A. Smetona – pirmasisi ir paskutinysis Lietuvos Respublikos prezidentas. Pozityvusis A. Smetonos laikotarpio įnašas yra valstybingumo, pasitikėjimo savimi kaip tauta, pajėgiančia save valdyti. Prezidentas skatino lietuvius šviestis, leido vadovėlius, redagavo laikraščius, kurie padėjo jaunajai kartai susipažinti su gimtąja kalba. A. Smetona nebijojo eiti prieš srovę, išpažinti nepopuliarią teoriją, tačiau jam visada stigo veiksmo drąsos.
A. Smetonai palikus Lietuvą tautininkai, vadovaujami K. Karpiaus ir A. Olio, reiškėsi kaip atviri smetoninkai. Kitos organizacijos kaltino A. Smetoną tautininkų diktatūros įvedimu Lietuvoje, demokratinių teisių pamynimu. Jo kalbomis, kad jis yra už demokratinės Lietuvos Respublikos atkūrimą, netikėjo absoliuti dauguma JAV lietuvių išeivijos.
Katalikų ir kitų išeivijos organizacijų veikėjai, atrodo, buvo linkę ir toliau savaip keršyti buvusiam prezidentui į JAV įsitraukė į ALT‘ as idėjinės srovės veiklą. Būdamas išeivijoje A. Smetona bandė plėtoti savp politinę, švietėjišką veiklą. Jis stengėsi sudaryti vyriausybę tremtyje. Rašė laiškus JAV valstybės departamentui, prezidentui F. D. Ruzveltui. A. Smetona kritikavo TSRS politiką skaitydamas paskaitas tautininkų pakraipos auditorijoje. JAV lietuvių ir amerikiečių spaudoje pasirodė A. Smetonos kritikuojantys straipsniai.
Smetona su sūnumi Julium visiškai kontroliavo savaitraštį „Dirva“. Dirvininkams nepavyko sutelkti dešniųjų lietuvių emigracijos organizacijų. A. Smetona jau nebuvo tas asmuo, kuris galėjo suburti katalikų ir tautininkų vadovus. Buvusį prezidentą rėmė ir kiti JAV lietuvių laikraščiai: „Vienybė“ Čikagoje, „Sandara“ Čikagoje, „Amerikos lietuvis“ Vusteryje. A. Smetona JAV buvo prašomas skaityti paskaitų.
Katalikų ir kitų išeivijos organizacijų veikėjai, atrodo, buvo linkę ir toliau savaip keršyti buvusiam prezidentui. A. Smetonai gyvenant JAV nepavyko sukurti „smetoniškos tvarkos“, sunkiai sekėsi plėtoti tiek politinę, tiek švietėjiką veiklą. A. Smetona – pirmasisi ir paskutinysis Lietuvos Respublikos prezidentas. Pozityvusis A. Smetonos laikotarpio įnašas yra valstybingumo, pasitikėjimo savimi kaip tauta, pajėgiančia save valdyti. Prezidentas skatino lietuvius šviestis, leido vadovėlius, redagavo laikraščius, kurie padėjo jaunajai kartai susipažinti su gimtąja kalba. A. Smetona nebijojo eiti prieš srovę, išpažinti nepopuliarią teoriją, tačiau jam visada stigo veiksmo drąsos.
